Susigrąžink
gyvenimo spalvas
Depresija sergantys žmonės gyvenimą mato tarsi per pilkos spalvos filtrą, aptemdantį veidus, panaikinantį spalvas. Kvietėme praeivius pažvelgti pro „depresijos filtrą“ ir sužinoti, kaip pasaulį mato šia liga sergantys žmonės. Tik kartu skleisdami žinią, kad depresija nėra paprastas liūdesys, bloga nuotaika ar diagnozė visam gyvenimui, padėsime panaikinti stigmą ir pamažu sugrąžinti žmonėms gyvenimo spalvas.
Depresija (depresinis sutrikimas, angl. Major depressive disorder, MDD) yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prarastu gebėjimu džiaugtis, bejėgiškumu, nerimu ir slogiomis mintimis. Ši liga paveikia emocijas, mintis, elgesį ir fizines reakcijas, o tai atsispindi asmeniniame ir socialiniame gyvenime, mokykloje ar darbe.
Depresija apibūdinama pavieniais, pasikartojančiais depresijos epizodais. Gali pasitaikyti vienas depresijos epizodas per visą žmogaus gyvenimą, bet dažniausiai depresijos epizodai kartojasi, tarp jų būna remisija – depresijos simptomų išnykimas. Priklausomai nuo simptomų skaičiaus ir išraiškos, depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus.
Savižudybės rizika depresija sergantiems žmonėms yra 20 kartų didesnė nei šia liga nesergantiems. [1]
Pasikartojantis depresinis sutrikimas – depresijos epizodai kartojasi skirtingais gyvenimo tarpsniais.
Nerimastinga depresija – prislėgtą nuotaiką lydi didžiulis nerimas, nerimastingumas ir įtampa.
Netipinė depresija – būdinga besikeičianti nuotaika, padidėjęs mieguistumas ir apetitas.
Melancholinė depresija – sunki depresija, kuriai būdingas nesidomėjimas anksčiau buvusia malonia veikla, įvykiais. Taip pat pablogėjusi būklė rytais, dideli apetito pokyčiai, kaltės jausmas, sujaudinimas ar sustingimas.
Depresija po gimdymo – prasideda nėštumo metu arba per metus po gimdymo. Iš pradžių tai gali pasireikšti kaip liūdesys po gimdymo su perdėtu emocingumu, ašarojimu, dirglumu, sutrikusiu miegu. Po gimdymo liūdesys dažniausiai išnyksta per kelias savaites, tačiau kai kurioms moterims šie simptomai laikui bėgant tampa vis intensyvesni ir virsta depresija, dėl kurios sunku pasirūpinti ir kūdikiu, ir savimi.
Sezoniniai nuotaikos sutrikimai – depresijos simptomai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sutrumpėja šviesusis paros metas.
Užmaskuota depresija – gali pasireikšti fiziniais nusiskundimais ir pasikeitusiu elgesiu, pvz., žalingų medžiagų vartojimu, lošimais, persidirbimu.
Senyvo amžiaus žmonių depresija – darbinės veiklos pabaiga, pensinis amžius, artimųjų netektis, socialinė izoliacija, fizinės būklės pablogėjimas ir ligos gali prisidėti prie depresijos vystymosi. Svarbu pabrėžti, kad depresija nėra įprastas senėjimo požymis.
Vaikų depresija – dažnai pasireiškia kaip užmaskuota depresija su nuotaikų kaita, lengvu dirglumu ir elgesio sutrikimais.
Gydymui atspari depresija (angl. Treatment-resistant depression) – būklė, kai depresijos epizodą gydant mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais žmogaus savijauta ir fiziniai negalavimai nelengvėja. Tokie ligoniai patiria ilgalaikę kančią, todėl neretai pasitaiko minčių, kad nepavyks išsigelbėti iš ligos spąstų.
Tiems, kurių artimieji giminaičiai patyrė pasikartojančių depresijos epizodų.
Tiems, kurie patyrė rimtą psichologinę traumą, ypač vaikystėje.
Turintiems tam tikrų asmenybės bruožų – perdėtą savikritiką, perfekcionizmą, nerimą, žemą savigarbą arba perdėtą nuolankumą.
Kai ilgesnį laiką tęsiasi stresas ir nedarbas, yra mažai pajamų.
Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas taip pat siejami su didesne depresijos išsivystymo rizika.
Moterims depresija diagnozuojama dvigubai dažniau ir yra jų dažniausia psichinės sveikatos problema.
Depresijos simptomus taip pat gali sukelti fizinės ligos ir žalingas tam tikrų medikamentų vartojimas.
Būklė, kai gydant depresijos epizodą mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais žmogaus savijauta negerėja, vadinama gydymui atsparia depresija.[2][3]
Vartojant antidepresantus ar lankant psichoterapiją daugumai žmonių depresijos simptomai palengvėja, tačiau sergant gydymui atsparia depresija vien šių standartinių gydymo būdų nepakanka. Gydymas gali visiškai nepadėti arba depresijos simptomai gali sumažėti, bet po kurio laiko vėl atsinaujinti.
Moterys dažniau nei vyrai kreipiasi pagalbos ir psichikos sveikatos problemas atskleidžia savo šeimos gydytojui, o vyrai dažniau kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus. [7]
Jei antidepresantų jums paskyrė šeimos gydytojas, bet depresijos simptomai, nepaisant skirto gydymo, išliko, paprašykite gydytojo nusiųsti jus į psichikos sveikatos centrą, kurio specializacija – psichikos sveikatos būklių diagnostika ir gydymas.
Įvairius psichikos sutrikimus, ypač depresiją, daugybę metų lydi stigmos, kurios skausmingai paveikia su šiomis problemomis susiduriančius žmones bei jų artimųjų ratą. Nemažai žmonių vis dar bijo kreiptis pagalbos į specialistus, baiminasi ligos diagnozės ar gydymo. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius tikina, kad psichikos ligas lydinčios stigmos visuomenėje įsišaknijo jau prieš daugybę metų, ir nors pamažu požiūris keičiasi, vertėtų prisiminti, kad tokios ligos kaip depresija prilygsta įprastoms ligoms, kurioms būtina specialisto pagalba.
Skaityti daugiau
Spalio pradžioje Europoje minėta depresijos diena tapo dar viena puikia proga pažvelgti į šį, vieną labiausiai žemyne paplitusių, psichikos sveikatos sutrikimų. Jo mastai, prasidėjus COVID-19 pandemijai, gerokai padidėjo, tad pavojaus varpais skambinama ir dėl ganėtinai paplitusios gydymui atsparios depresijos.
Skaityti daugiau
Daugiau nei dešimtmetį nuo depresijos kentėjęs Dovydas ragina vos tik pajutus šios ligos simptomus, kai niekas nebedžiugina ir viskas lyg pradeda slysti iš po kojų, nelaukti ir iškart kreiptis į specialistus. Pats ilgai gaišęs ir po to turėjęs praeiti pragarišką sunkumų maratoną dabar jau 28-erių sulaukęs išties gali pasakyti, kad džiaugiasi gyvenimu ir jį supančiu pasauliu.
Skaityti daugiau
| 1. | Lépine, J. P., & Briley, M. (2011). The increasing burden of depression. Neuropsychiatric disease and treatment, 7 (Suppl 1), 3–7. https://doi.org/10.2147/NDT.S19617 |
|---|---|
| 2. | Rizvi SJ, et al. Can J Psychiatry 2014; 59: 349-357 https://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/070674371405900702 |
| 3. | European Medicines Agency. Guideline on clinical investigation of medicinal products in the treatment of depression. May 2013 https://www.ema.europa.eu/en/documents/scientific-guideline/guideline-clinical-investigation-medicinal-products-treatment-depression_en.pdf |
| 4. | Al-Harbi K. S. (2012). Treatment-resistant depression: therapeutic trends, challenges, and future directions. Patient preference and adherence, 6, 369–388. https://doi.org/10.2147/PPA.S29716 |
| 5. | Lépine, J. P., & Briley, M. (2011). The increasing burden of depression. Neuropsychiatric disease and treatment, 7 (Suppl 1), 3–7. https://doi.org/10.2147/NDT.S19617 |
| 6. | Anacker, C. (2018). New Insight Into the Mechanisms of Fast-Acting Antidepressants: What We Learn From Scopolamine. Biological psychiatry, 83(1), e5-e7. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6241293/#!po=12.5000 |
| 7. | Word Health Organization. Gender and women‘s mental health: https://www.who.int/teams/mental-health-and-substance-use/gender-and-women-s-mental-health |
