Susigrąžink gyvenimo spalvas

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Depresija sergantys žmonės gyvenimą mato tarsi per pilkos spalvos filtrą, aptemdantį veidus, panaikinantį spalvas. Kvietėme praeivius pažvelgti pro „depresijos filtrą“ ir sužinoti, kaip pasaulį mato šia liga sergantys žmonės. Tik kartu skleisdami žinią, kad depresija nėra paprastas liūdesys, bloga nuotaika ar diagnozė visam gyvenimui, padėsime panaikinti stigmą ir pamažu sugrąžinti žmonėms gyvenimo spalvas.

Kas yra depresija?

Depresija (depresinis sutrikimas, angl. Major depressive disorder, MDD) yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prarastu gebėjimu džiaugtis, bejėgiškumu, nerimu ir slogiomis mintimis. Ši liga paveikia emocijas, mintis, elgesį ir fizines reakcijas, o tai atsispindi asmeniniame ir socialiniame gyvenime, mokykloje ar darbe.

Kaip pasireiškia depresija?

Depresija apibūdinama pavieniais, pasikartojančiais depresijos epizodais. Gali pasitaikyti vienas depresijos epizodas per visą žmogaus gyvenimą, bet dažniausiai depresijos epizodai kartojasi, tarp jų būna remisija – depresijos simptomų išnykimas. Priklausomai nuo simptomų skaičiaus ir išraiškos, depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus.

Depresijos simptomai
Depresijos tipai
Didesnė rizika
Gydymui atspari depresija

Depresijos simptomai

Emocinė parama
  • nuolat ar didžiąją dienos dalį juntama prislėgta nuotaika, tuštumo ar beviltiškumo jausmas;
  • abejingumas, nesidomėjimas, negebėjimas džiaugtis veikla, daiktais ar įvykiais, kurie anksčiau teikė malonumą, buvo svarbūs, įdomūs;
  • nuovargis, energijos trūkumas netgi atliekant įprastus, daug pastangų nereikalaujančius darbus;
  • sutrikęs miegas ar netgi nemiga arba atvirkščiai – per didelis mieguistumas;
  • pakitęs apetitas – sumažėjęs ar padidėjęs noras valgyti ir svorio pokyčiai;
  • menkavertiškumo, perdėtos ar nepagrįstos kaltės jausmas
  • sulėtėjęs mąstymas, kalba, susilpnėjusi atmintis, sunkiau susikaupti, neryžtingumas;
  • psichomotorinis sujaudinimas (nerimastingumas, itin padidėjęs fizinis aktyvumas) ar vangumas;
  • niūri ir pesimistinė ateities vizija;
  • gali kankinti pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę, bandymai nusižudyti;
  • dažnai pasireiškia nepaaiškinami fiziologiniai nusiskundimai: galvos ar nugaros skausmas, stiprus širdies plakimas ar skausmas širdies plote, virškinimo problemos, skrandžio skausmas.

Kai kurie depresijos tipai

  • Pasikartojantis depresinis sutrikimas – depresijos epizodai kartojasi skirtingais gyvenimo tarpsniais.
  • Nerimastinga depresija – prislėgtą nuotaiką lydi didžiulis nerimas, nerimastingumas ir įtampa.
  • Netipinė depresija – būdinga besikeičianti nuotaika, padidėjęs mieguistumas ir apetitas.
  • Melancholinė depresija – sunki depresija, kuriai būdingas nesidomėjimas anksčiau buvusia malonia veikla, įvykiais. Taip pat pablogėjusi būklė rytais, dideli apetito pokyčiai, kaltės jausmas, sujaudinimas ar sustingimas.
  • Depresija po gimdymo – prasideda nėštumo metu arba per metus po gimdymo. Iš pradžių tai gali pasireikšti kaip liūdesys po gimdymo su perdėtu emocingumu, ašarojimu, dirglumu, sutrikusiu miegu. Po gimdymo liūdesys dažniausiai išnyksta per kelias savaites, tačiau kai kurioms moterims šie simptomai laikui bėgant tampa vis intensyvesni ir virsta depresija, dėl kurios sunku pasirūpinti ir kūdikiu, ir savimi.
  • Užmaskuota depresija – gali pasireikšti fiziniais nusiskundimais ir pasikeitusiu elgesiu, pvz., žalingų medžiagų vartojimu, lošimais, persidirbimu.
  • Sezoniniai nuotaikos sutrikimai – depresijos simptomai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sutrumpėja šviesusis paros metas.
  • Senyvo amžiaus žmonių depresija – darbinės veiklos pabaiga, pensinis amžius, artimųjų netektis, socialinė izoliacija, fizinės būklės pablogėjimas ir ligos gali prisidėti prie depresijos vystymosi. Svarbu pabrėžti, kad depresija nėra įprastas senėjimo požymis.
  • Vaikų depresija – dažnai pasireiškia kaip užmaskuota depresija su nuotaikų kaita, lengvu dirglumu ir elgesio sutrikimais.
  • Gydymui atspari depresija (angl. Treatment-resistant depression) – būklė, kai depresijos epizodą gydant mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais žmogaus savijauta ir fiziniai negalavimai nelengvėja. Tokie ligoniai patiria ilgalaikę kančią, todėl neretai pasitaiko minčių, kad nepavyks išsigelbėti iš ligos spąstų.

Didesnė rizika susirgti depresija:

Pasivaikčiojimas dviese

Tiems, kurių artimieji giminaičiai patyrė pasikartojančių depresijos epizodų

Tiems, kurie patyrė rimtą psichologinę traumą, ypač vaikystėje

Turintiems tam tikrų asmenybės bruožų – perdėtą savikritiką, perfekcionizmą, nerimą, žemą savigarbą arba perdėtą nuolankumą

Kai ilgesnį laiką tęsiasi stresas ir nedarbas, yra mažai pajamų

Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas taip pat siejami su didesne depresijos išsivystymo rizika

Moterims depresija diagnozuojama dvigubai dažniau ir yra jų dažniausia psichinės sveikatos problema

Depresijos simptomus taip pat gali sukelti fizinės ligos ir žalingas tam tikrų medikamentų vartojimas

Gydymui atspari depresija

Būklė, kai gydant depresijos epizodą mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais žmogaus savijauta negerėja, vadinama gydymui atsparia depresija.5, 6

Vartojant antidepresantus ar lankant psichoterapiją daugumai žmonių depresijos simptomai palengvėja, tačiau sergant gydymui atsparia depresija vien šių standartinių gydymo būdų nepakanka. Gydymas gali visiškai nepadėti arba depresijos simptomai gali sumažėti, bet po kurio laiko vėl atsinaujinti.

Savižudybės rizika depresija sergantiems žmonėms yra 20 kartų didesnė nei šia liga nesergantiems.1

Moterys dažniau nei vyrai kreipiasi pagalbos ir psichikos sveikatos problemas atskleidžia savo šeimos gydytojui, o vyrai dažniau kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus.2

Kas trečiam depresija sergančiam žmogui, paskyrus gydymą antidepresantais, depresijos simptomai gali nesumažėti.3

Dėl neefektyvaus ar nepakankamo gydymo didėja savižudybės rizika.1, 4

Jei antidepresantų jums paskyrė šeimos gydytojas, bet depresijos simptomai, nepaisant skirto gydymo, išliko, paprašykite gydytojo nusiųsti jus į psichikos sveikatos centrą, kurio specializacija – psichikos sveikatos būklių diagnostika ir gydymas.

Dažniausi depresijos mitai

Partneriai

Janssen logotipas
LSPŽGB logotipas
Vasaros ligoninė logotipas

Šaltiniai

  1. Lépine, J. P., & Briley, M. (2011). The increasing burden of depression. Neuropsychiatric disease and treatment, 7(Suppl 1), 3–7.
    https://doi.org/10.2147/NDT.S19617
  2. Word Health Organization. Gender and women‘s mental health:
    https://www.who.int/teams/mental-health-and-substance-use/gender-and-women-s-mental-health
  3. Al-Harbi K. S. (2012). Treatment-resistant depression: therapeutic trends, challenges, and future directions. Patient preference and adherence, 6, 369–388.
    https://doi.org/10.2147/PPA.S29716
  4. Anacker, C. (2018). New Insight Into the Mechanisms of Fast-Acting Antidepressants: What We Learn From Scopolamine. Biological psychiatry, 83(1), e5-e7.
    https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6241293/#!po=12.5000
  5. Rizvi SJ, et al. Can J Psychiatry 2014; 59: 349-357
    https://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/070674371405900702
  6. European Medicines Agency. Guideline on clinical investigation of medicinal products in the treatment of depression. May 2013
    https://www.ema.europa.eu/en/documents/scientific-guideline/guideline-clinical-investigation-medicinal-products-treatment-depression_en.pdf

Naudodamiesi šia svetaine, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu analizės, reklamos ir personalizuoto turinio tikslais. Norėdami gauti daugiau informacijos, skaitykite čia.