Įvairius psichikos sutrikimus, ypač depresiją, daugybę metų lydi stigmos, kurios skausmingai paveikia su šiomis problemomis susiduriančius žmones bei jų artimųjų ratą. Nemažai žmonių vis dar bijo kreiptis pagalbos į specialistus, baiminasi ligos diagnozės ar gydymo. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius tikina, kad psichikos ligas lydinčios stigmos visuomenėje įsišaknijo jau prieš daugybę metų, ir nors pamažu požiūris keičiasi, vertėtų prisiminti, kad tokios ligos kaip depresija prilygsta įprastoms ligoms, kurioms būtina specialisto pagalba.
Spalio pradžioje Europoje minėta depresijos diena tapo dar viena puikia proga pažvelgti į šį, vieną labiausiai žemyne paplitusių, psichikos sveikatos sutrikimų. Jo mastai, prasidėjus COVID-19 pandemijai, gerokai padidėjo, tad pavojaus varpais skambinama ir dėl ganėtinai paplitusios gydymui atsparios depresijos.
Daugiau nei dešimtmetį nuo depresijos kentėjęs Dovydas ragina vos tik pajutus šios ligos simptomus, kai niekas nebedžiugina ir viskas lyg pradeda slysti iš po kojų, nelaukti ir iškart kreiptis į specialistus. Pats ilgai gaišęs ir po to turėjęs praeiti pragarišką sunkumų maratoną dabar jau 28-erių sulaukęs išties gali pasakyti, kad džiaugiasi gyvenimu ir jį supančiu pasauliu.
Paprastas liūdesys, tinginystė ar liga, kurią išsigydyti gali ir pats – tokio požiūrio apie depresiją laikosi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. Visgi tai toli gražu nėra teisinga informacija, kuri kartu su kitais apie šią ligą sklindančiais mitais nuo depresijos kenčiančiam žmogui neretai sukelia baimę kreiptis į specialistus. Gydytojas psichiatras ragina nežiūrėti į šią ligą pro pirštus ir pažymi, jog sergant depresija – būtina laiku kreiptis pagalbos, mat pasekmės gali būti išties skaudžios.
Depresija – sunki ir gyvenimus griaunanti liga, palietusi daugiau nei 40 milijonų žmonių visoje Europoje. Daugelis sergančiųjų šia liga susiduria su socialine izoliacija, kitomis sveikatos problemomis bei nedarbu. Apie šią ligą yra gausybė mitų, dėl kurių nemaža dalis visuomenės vengia arba bijo kreiptis pagalbos. Neigiama visuomenės nuomonė ir baimė būti atstumtam, neįvertintam gali lemti, kad mums brangus žmogus nepelnytai kenčia vien dėl nepakankamų žinių apie šią ligą.