Kai depresijos gydymui
nebepadeda ir vaistai:
taip sergančių gali būti kas trečias

Spalio pradžioje Europoje minėta depresijos diena tapo dar viena puikia proga pažvelgti į šį, vieną labiausiai žemyne paplitusių, psichikos sveikatos sutrikimų. Jo mastai, prasidėjus COVID-19 pandemijai, gerokai padidėjo, tad pavojaus varpais skambinama ir dėl ganėtinai paplitusios gydymui atsparios depresijos.

Padėtis blogėja

Kaip pasakoja VUL Santaros Klinikų psichiatrijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras, gydytojas psichiatras Edgaras Dlugauskas, praėjusiais metais nerimo ir depresinių sutrikimų skaičius Europoje padidėjo net triskart, o šiemet net du iš penkių suaugusių asmenų teigė patiriantys nerimo ir depresinius simptomus. Ne išimtis ir gydytojai: tarp besirūpinančių COVID-19 pacientais sveikatos priežiūros specialistų nerimo sutrikimų padidėjo iki 25,8 proc., o susijusio streso – net 45 procentais.

Dėl šių priežasčių ilgainiui gali išsivystyti ir depresiniai susirgimai, pasireiškiantys dažniausiai ilgiau nei dvi savaites trunkančiu nuotaikos pablogėjimu – nustoja džiuginti anksčiau malonumą teikdavusi veikla ar įvykiai, būna sunkiau susikaupti ir dirbti, gali sutrikti miegas ir apetitas, pasireiškia nuovargis ir jėgų trūkumas. Kaip pasakoja specialistas, sergant depresija apima beviltiškumo jausmai, aplanko mintys apie savižudybę – jos rizika susidūrus su šia pavojinga liga padidėja net 20 kartų.

„Žmogus nebemato kitos išeities, todėl pagalba ir palaikymas turi būti suteikti nedelsiant. Savižudiškų minčių turintys asmenys apie tai kalba, todėl taip pat svarbu išgirsti, išklausyti, atvirai kalbėti bei, žinoma, reaguoti. Tas pats pastebėjus pirmus depresijos simptomus – liga linkusi atsikartoti, tad pasitarus su gydytoju galima minimaliomis pastangomis grąžinti psichologinę pusiausvyrą. Ligai įsisenėjus, tų pastangų reikės ženkliai daugiau“, – pažymi E.Dlugauskas.

Nežinomi visi veiksniai

Visgi kartais rankos pradeda svirti vos pradėjus gydyti ligą – pastebimi gydymui atsparios depresijos simptomai. Kaip aiškina E.Dlugauskas, gydant depresiją skiriama psichoterapija, antidepresantai ir kitų grupių preparatai, naudojama socialinė pagalba. Daliai žmonių dėl organizmo ypatumų, net skiriant kompleksinį gydymą ir gydymo eigoje dėl nepakankamo efekto keičiant medikamentus ar skiriant jų derinius, nepagerėja. Bėgant laikui, išbandant du ir daugiau antidepresantų, bet vis dar negaunat efekto, konstatuojama gydymui atspari depresija.

„Tokia depresijos forma nustatoma iki trečdalio tarp visų sergančių depresija pacientų. Riziką atsirasti atsparumui gydymui gali didinti pasikartojantys depresijos epizodai, traumuojančios vaikystės patirtys ar nuolat patiriamas stresas. Mokslas dar nežino visų veiksnių, lemiančių depresijos atsiradimą ir visų priežasčių, sukeliančių atsparumą gydymui“, – teigia gydytojas psichiatras.

Svarbu stengtis ir pačiam

Nors padėtis atrodo nepavydėtinai, tačiau E.Dlugauskas ramina, kad išgyti įmanoma. Nustačius gydymui atsparią depresiją, mėginama derinti keletą skirtingų grupių medikamentų, taikyti įvairias psichoterapines priemones, būna rekomenduojama ir elektros impulsų terapija, transkranijinė magnetinė galvos smegenų stimuliacija.

„Kitaip sakant, įgauname vis daugiau „ginklų“ kovoje su depresija. Visgi ligą ypač sunku įveikti be paties žmogaus pastangų – greičiau sveiksta padedantys sau sveikti: bendradarbiauja su gydytoju, laikosi rekomendacijų ir dienos režimo, reguliariai mankštinasi ir išryškina pozityvius dalykus, yra mažiau savikritiški. Tikiu, kad taikant šiuolaikines gydymo priemonės, esant žmonių norui, daugeliui galima padėti, o sėkmingi gydymo atvejai dar labiau sustiprina šį tikėjimą. Tai padeda matyti šviesesnę ateitį ir perteikti tai žmogui“, – džiaugiasi specialistas.

Jis akcentuoja, kad būtina kuo greičiau kreiptis į specialistus – gydymo sėkmės galimybė padidėja, kai veiksmų imamasi iškart pastebėjus jau pirmuosius ligos požymius.

„Nekalbant apie „dramblį kambaryje“ jis nedingsta. Ignoruodami sunkumus, su kuriais susiduria sergantys depresija, nepadedame jiems ir kaip tik dar labiau izoliuojame juos nuo visuomenės, draugų, artimųjų, jie negauna reikiamos pagalbos ir taip didinamas jų beviltiškumo jausmas. Aplinkinių paskatinti kreiptis pagalbos, pacientai greičiau jos sulauktų ir grįžtų į įprastinį gyvenimą“, – teigia E.Dlugauskas.

Daugiau nei dešimtmetį nuo depresijos kentėjęs Dovydas ragina vos tik pajutus šios ligos simptomus, kai niekas nebedžiugina ir viskas lyg pradeda slysti iš po kojų, nelaukti ir iškart kreiptis į specialistus. Pats ilgai gaišęs ir po to turėjęs praeiti pragarišką sunkumų maratoną dabar jau 28-erių sulaukęs išties gali pasakyti, kad džiaugiasi gyvenimu ir jį supančiu pasauliu.

Viską suversdavo paauglystei

Maištingas paauglys – tokią etiketę nuolat nelaimingam, mokyklos vengiančiam ir gerų santykių su artimaisiais bei draugais nesugebančiam išlaikyti Dovydui klijuodavo aplinkiniai. Tuomet 17-metis jaunuolis ir pats galvodavo, kad jo niekas nesupranta, visi prieš jį nusistatę, tačiau padėtis nuolat prastėjo.

„Kasdienybė buvo keista. Racionaliu protu suprasdavau, kad viskas gerai, nėra dėl ko jaudintis, tačiau dangus kažkodėl griūva. Vos atsikėlus iš lovos iškart jausdavau suirzimą ir stengdavausi imtis veiklos, kuri atitrauktų nuo šios būsenos, nesvarbu, ar tai būtų serialai, kompiuteris, ar knyga“, – atvirauja Dovydas.

Dėl visko nepatenkinto paauglio kelias iš namų vis rečiau driekdavosi iki mokyklos – jis neprisiversdavo lankyti pamokų, pašlijo ir santykiai su mokytojais, o užuovėją rasdavo tik bendraminčių kompanijoje. Visgi skirtumai ryškėjo ir čia – nuolat varginęs nerimas peraugo į fizinius negalavimus: skrandžio ir galvos skausmus. Taip pat siaurėjo ir draugų ratas, galiausiai vaikinas bendravo vos su trimis žmonėmis.

„Pirma – chaosas galvoje ir tik kur kas vėliau pradedi suprasti, kad kažkas negerai“, – tuometinę realybę apibūdina pašnekovas.

Išgelbėjo smalsumas

Apie tai, kad gali sirgti depresija, Dovydas suprato visiškai atsitiktinai – vienoje tinklalaidėje jis išgirdo depresijos požymius ir suprato, kad panašumų – išties nemažai. Vis dėlto, nors ir būdamas smalsus ir sužinodamas vis daugiau apie savo ligą, jis galvojo, kad tai nieko rimto – tiesiog jo asmenybės bruožai ir nedrįso žengti pro specialistų duris. Visgi kreiptis į psichoterapeutus jį galiausiai privertė mama.

„Galima sakyti, nuvedė mane už rankos, nes nebegalėjo kęsti mano „mažesnio gyvenimo“, kaip jį vadindavo. Tai iškart davė naudos – jau pirmo apsilankymo metu man paskyrė vaistus, pamažu gerėjo, nes specialistė mokėjo nuraminti, kartodavo, kad tai ne pasaulio pabaiga“, – pasakoja vaikinas.

Jam tuomet buvo nustatyta sunki depresija, kurią patiria vos 1–2 procentai žmonių – pacientai dažnai negali net pajudėti, kartais net nustoja valgyti, visiškai prarandamas darbingumas, jiems sunku net nusiprausti. Nors psichoterapeutės kabinete buvo jaučiamas progresas, tačiau jau greitai prireikė ir psichiatro pagalbos. Jaunuolis nuo savo problemų pabėgti bandė ir keliaudamas: iš pradžių ilgesniam laikui išvykus į Prancūziją, o vėliau – į Angliją, jam pagerėjo, tačiau teigiamas efektas greitai baigdavosi. Nuolatinė niūri būsena versdavo nustoti vartoti vaistus, o nepasiduoti ragindavo tik smalsumas.

„Kad sužinotum, ar bus geriau, turi sulaukti rytojaus. Man to užteko, buvo įdomu, kas bus toliau. Sugrįžti prie gydymo paskatindavo ir noras geriau gyventi – jokios romantikos tokioje kasdienybėje“, – atvirauja pašnekovas.

Išbandė tuziną skirtingų vaistų

Ilgainiui Dovydas susidūrė su nepavydėtina padėtimi – netiko nei vieni, nei kiti vaistai: nuo vienų miegodavo per mažai, nuo kitų – per daug, sutriko lytinė funkcija. Galiausiai jis išbandė net tuziną skirtingų vaistų, o išsigelbėjimu tapo gydytojos jam pasiūlyta kitokia vaistų kombinacija.

„Galima sakyti, kad manimi besirūpinusios psichiatrės kompetencija ir rūpestis man padėjo susitvarkyti gyvenimą. O pati liga mane išmokė juo džiaugtis – kiekviena normalia diena, kai tau neskauda, nenori mirti, kai gali atsikelti iš lovos, džiaugtis vėju, saule ar lietumi. Man dabar 28-eri ir esu laimingiausias per visą savo gyvenimą“, – atvirauja jaunuolis.

Pats praėjęs sunkų kelią, jis ragina vos pajutus depresijos simptomus iškart kreiptis į specialistus. Ypač kai tai jau nebėra stigma, o su psichologinėmis problemomis susiduriama gana dažnai – Lietuvoje depresija serga daugiau kaip 40 tūkst. žmonių, didelė jų dalis nedirba, tampa neįgaliais ar nusižudo.

„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad pradžioje pripažinti ligą yra išties sunku – žmonės negalvoja, kad jiems taip gali nutikti. Deja, tik kur kas vėliau pradedi nebijoti apie tai kalbėti“, – sako Dovydas ir ragina nedelsti. Juk tik laiku ištiesta ranka jam dabar padeda turėti visavertį gyvenimą.

Paprastas liūdesys, tinginystė ar liga, kurią išsigydyti gali ir pats – tokio požiūrio apie depresiją laikosi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. Visgi tai toli gražu nėra teisinga informacija, kuri kartu su kitais apie šią ligą sklindančiais mitais nuo depresijos kenčiančiam žmogui neretai sukelia baimę kreiptis į specialistus. Gydytojas psichiatras ragina nežiūrėti į šią ligą pro pirštus ir pažymi, jog sergant depresija – būtina laiku kreiptis pagalbos, mat pasekmės gali būti išties skaudžios.

Mitas Nr. 1: depresija yra tinginystė

Tai vienas plačiausiai paplitusių stereotipų, kuris, pasak Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro Lauryno Bukelskio, turi savitą, nors ir koreguotiną, logiką. Juk vienas pagrindinių depresijos simptomų – energijos, motyvacijos stoka, skundžiamasi, kad nebėra noro, jėgų eiti į darbą, mokytis ar užsiimti kita veikla. Toks elgesys kitiems gali atrodyti kaip tinginystė, tačiau už to slypi kur kas rimtesnės bėdos.

„Skirtingai nei paprasčiausiai tingint, sergant depresija žmogus kenčia, nes nebenori ir nebeturi jėgų užsiimti veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Jis dėl motyvacijos trūkumo kaltina save, net gali prašytis atleidžiamas iš darbo, klausdamas kam jis, „toks nevykėlis, išvis reikalingas darbdaviui“, – skirtumus tarp depresijos ir tinginystės aiškina gydytojas psichiatras.

L.Bukelskis pabrėžia, kad ši liga trikdo žmogaus funkcionavimą, turi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei ir didina savižudybės riziką. Depresija yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, o Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad vienas iš keturių žmonių bent kartą gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimų.

Mitas Nr. 2: sergant depresija negalėsiu susirasti darbo

Tai dar vienas visuomenėje gajus mitas, kad į psichiatrus besikreipiantys žmonės dėl įvairių įrašų, apribojimų ir registrų turės problemų susirandant darbą. Kaip aiškina L.Bukelskis, dalis nuogąstavimų, deja, yra tikri – vis dar lieka sričių, kuriose ši liga gali trukdyti įsidarbinti.

Visgi esantys apribojimai yra aiškiai žinomi, išvardinti teisės aktuose, jie daugiausia liečia siauras kategorijas – teisėjus, prokurorus, advokatus ir statutinius pareigūnus. Tiesa, šiuo metu aktyviai siekiama panaikinti kliūtis ir šiems darbuotojas gydytis oficialiai. Tačiau dauguma kalbų apie depresijos sukeliamas problemas įsidarbinant – nemalonus praeities palikimas, kurį sustiprina nepatikrinta žmonių ar internetinėse platybėse skleidžiama informacija.

„Nėra jokių slaptų registrų, „baltų“ ar kitokių bilietų. Viena didžiausių baimių, kad gydytojas psichiatras apie ligą praneš darbdaviui, taip pat yra netiesa. Griežtai nustatyta, kad duomenis apie sveikatą galima teikti tik gydymo įstaigai, kurioje žmogus registruotas, taip pat pagal užklausimą – policijai ir teismams. Jokie savavališki duomenų siuntimai darbdaviui, skambinimai ar bet koks kitoks informacijos teikimas nesusijusiems asmenims nėra leidžiamas. Jei žmogus neleidžia, informacijos apie sveikatą negalima teikti net, tarkime, vyro žmonai ar vaikams. Tad išties nėra ko bijoti ir būtina pradėti rūpinti savo sveikata kuo anksčiau“, – ragina specialistas.

Mitas Nr. 3: depresiją galima išsigydyti pačiam

Sklaidydamas šį mitą L.Bukelskis akcentuoja, kad depresija yra klinikinė būsena, kurią diagnozuoja medikai. Vieni iš simptomų: bloga nuotaika, energijos stoka, niūri ir pesimistinė ateities vizija, sutrikęs miegas, pakitęs apetitas, sulėtėjęs mąstymas ir kalba, susilpnėjusi atmintis.

„Vis dėlto, depresijos diagnozė nebūtinai reiškia, kad bus taikomas medikamentinis gydymas – jis priklauso nuo to, kokio sunkumo liga nustatoma. Jei tai lengva depresijos forma, rekomenduojama tik psichoterapija. Aišku, vėliau gydymą palengvina, kad žinodamas diagnozę pacientas ima pažinti savo ligą, nuspėti prasidedantį ligos atkrytį. Padarius tai laiku, bus aišku, kada stabtelėti, išvažiuoti pailsėti, gal suaktyvinti sportą, kai kuriems užtenka žolinių preparatų, vizitų pas psichoterapeutą“, – įvardija gydytojas psichiatras.

Kaip teigia L.Bukelskis, kiekvienas pacientas turi pats aktyviai dalyvauti sveikimo kelyje, dėti pastangų ieškant išeities iš ligos. Jis akcentuoja, kad gydymas bus tiek efektyvus, kiek bus tiksli diagnozė, tad be medikų pagalbos depresijos įveikti dažniausiai nepavyks. Ypač kai liga gali įsišaknyti, o savigyda – būti apgaulinga. Jis priduria, kad svarbiausia nebijoti ir kuo anksčiau kreiptis į specialistus, nes vėliau gali būti tiesiog per vėlu.

Akcentuoti ligos mastą ir keliamus pavojus padeda ir socialinės iniciatyvos. Viena jų – farmacijos kompanijos „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos ir VšĮ „Vilniaus miesto psichikos centro“ bendra iniciatyva „Susigrąžink gyvenimo spalvas“. Ja siekiama pradėti diskusiją depresijos tema ir skatinti žmones išdrįsti kreiptis pagalbos.

Depresija – sunki ir gyvenimus griaunanti liga, palietusi daugiau nei 40 milijonų žmonių visoje Europoje. Daugelis sergančiųjų šia liga susiduria su socialine izoliacija, kitomis sveikatos problemomis bei nedarbu. Apie šią ligą yra gausybė mitų, dėl kurių nemaža dalis visuomenės vengia arba bijo kreiptis pagalbos. Neigiama visuomenės nuomonė ir baimė būti atstumtam, neįvertintam gali lemti, kad mums brangus žmogus nepelnytai kenčia vien dėl nepakankamų žinių apie šią ligą.

Depresija, kaip ir kitos ligos, yra sėkmingai gydoma. Suteikti žmonėms daugiau tikslingos informacijos apie pačią depresiją, inicijuoti diskusiją visuomenėje ir keisti jos nuomonę apie psichikos ligas – tikslas, vienijantis veikti visus kartu.

Siekiama mažinti depresijos stigmą

Nepaisant to, kad depresija yra tikrai dažna liga, galinti paveikti bet kurį iš mūsų, ji vis dar yra nepakankamai atpažįstama ir gydoma. Farmacijos kompanija „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija ir VšĮ „Vilniaus miesto psichikos centru“, rudenį pasitiko su išskirtine kampanija „Susigrąžink gyvenimo spalvas“, kurios pagrindiniai tikslai – pradėti diskusiją depresijos tema, keisti nusistovėjusius stereotipus ir skatinti žmones nebijoti bei išdrįsti kreiptis pagalbos.

Kompanijos „Janssen“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Rima Stabrauskienė įvardija, kad net 1 iš 4 žmonių per gyvenimą susiduria su psichikos sveikatos problemomis, o tarp jų – ir depresija.

„Depresija gali būti labai arti mūsų pačių ar mūsų artimųjų, o šios ligos poveikis asmeniniams santykiams, darbo rezultatams bei bendrai fizinei sveikatai dažniausiai būna stiprus. Aplinkinių žmonių, darbdavių ar net šeimos požiūris į depresiją yra esminis faktorius, dėl ko šimtmečiais psichikos sveikatos ligų buvo ne tik bijoma – jos buvo laikomos ir asmenine nesėkme bei gėda. Todėl daugelis depresija sergančių žmonių bijo savo šeimos, draugų vertinimo, vengia sveikatos priežiūros specialistų sprendimo, yra nelinkę niekam atskleisti savo būklės, jau nekalbant apie profesionalios pagalbos paiešką“, – sako R.Stabrauskienė.

Ji priduria, kad bendros visų pastangos pradėti pokalbį apie depresiją, suteikti daugiau žinių, kaip ją įveikti, paneigti depresiją lydinčius mitus, kad ši liga yra tinginystė ar paprastas liūdesys, gali padėti sumažinti stigmą ir paskatinti žmones kreiptis profesionalios pagalbos.

Svarbu kreiptis pagalbos

Tam pritaria ir vieno iš kampanijos partnerių – Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos – vadovas Vaidotas Nikžentaitis, sakydamas, jog ši kampanija yra ypač svarbi sergančiųjų artimiesiems, nes, susirgus vienam iš šeimos narių, net ir artimiausias žmogus dažnai nežino, ko griebtis ir kaip padėti sergančiam.

Anot jo, čia vienu iš esminių veiksnių tampa tikslios informacijos apie ligos valdymą stoka, todėl informacijos sklaida ir visuomenės švietimas įvairiomis priemonėmis yra būtinas.

„Dažnai manoma, kad depresiją sunku įveikti ir kad ši liga lydės žmogų visą likusį gyvenimą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad, siekiant kovoti su depresija, yra reikalingas nuolatinis ryšio palaikymas, bendravimas, gydymo prieinamumas ir kita reikalinga įvairiapusė psichosocialinė pagalba“, – sako V.Nikžentaitis.

Jis priduria, kad depresija yra pagydoma arba suvaldoma liga, todėl būtina laiku kreiptis į specialistus. Bendrijos vadovas paaiškina, jog ilgai užsitęsusi negydoma sunkios formos depresija gali virsti tam tikra asmens negalios forma – psichikos sutrikimais, kuriuos gydyti ir valdyti gali tekti visą likusį gyvenimą. Jis pabrėžia, kad kraštutiniais atvejais gali kilti ir savižudybės rizika.

Partneriai

Janssen logotipas LSPŽGB logotipas Vasaros ligoninė logotipas

Naudodamiesi šia svetaine, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu analizės, reklamos ir personalizuoto turinio tikslais. Norėdami gauti daugiau informacijos, skaitykite čia.