Gydytojas psichiatras:
depresija reiškia,
kad buvai stiprus per ilgai
Psichikos ligų stigmos atkeliavo iš sovietmečio
Gydytojas psichiatras pasakoja, jog žmonių baimė psichikos ligoms turi gilias istorines šaknis. Net iki XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio medicina neturėjo jokių efektyvių medikamentų ar metodų psichikos ligoms gydyti, nors daugelio kitų ligų gydymas jau buvo gana pažengęs. Pirmieji efektyvūs gydymo metodai, įskaitant ir medikamentinius, padedantys kovoti su psichikos sutrikimais, atsirado tik prieš maždaug pusšimtį metų.
„Daugelio žmonių baimė yra, kad depresija ir kitos psichikos ligos negydoma ar net neišgydoma – šis fenomenas egzistuoja ne tik lietuvių visuomenėje, bet ir visame civilizuotame pasaulyje. Mūsų, lietuvių, baimės šaknys itin susijusios su sovietmečiu, kada psichikos ligų turintys žmonės buvo tiesiog išstumiami iš visuomenės. Nors tuo metu jau ėmė rastis psichiatrinės ligoninės, jos dažniausiai būdavo statomos užmiesčiuose, atskirtos nuo bendro gyvenimo bei visuomenės.
Tais laikais vyravo požiūris, kad psichikos sutrikimų turinčių žmonių iš viso neturėtų būti, o visuomenės dalimi gali būti tik sveiki ir pajėgūs asmenys. Susirgęs psichikos liga, automatiškai tapdavai atstumtuoju – netekdavai darbo, galimybės vairuoti, daugybės kitų žmogiškų teisių“, – istorines detales paaiškina M.Marcinkevičius.
Anot jo, būtent toks sovietmečio palikimas, susijęs su psichikos ligomis, ir liko daugybės žmonių atmintyje, todėl nemažai įpročių, mitų vis dar egzistuoja. Net tie žmonės, kurie gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje, panašu, jog perėmė įvairius neigiamus mitus iš tėvų ar senelių. Gydytojas psichiatras nuramina ir pabrėžia, kad tiesa – visai kitokia: nors stigma neretai perduodama iš kartos į kartą, beveik nė vienas iš sovietmečiu galiojusių ribojimų psichikos sutrikimų turintiems žmonėms paprasčiausiai nebegalioja.
Depresija nėra „nieko neveikiančių“ liga
Nors tokias psichikos ligas, kaip depresiją, neretai lydi tokios frazės, kaip „tik daug laisvo laiko turintys žmonės gali leisti sau susirgti depresija“, „depresija serga tik bedarbiai“, M.Marcinkevičius visa tai paneigia. Į gydytoją psichiatrą kreipiasi žmonės, kuriuos išvargino didelės atsakomybės našta, didelis krūvis, blogų emocijų laikymas savyje.
„Vienoje paskaitoje teko girdėti gražią frazę: „Depresija nereiškia, kad esi silpnas. Depresija reiškia, kad buvai stiprus per ilgai“. Ši mintis teisingai apibūdina depresiją, nes daugeliu atvejų žmonės tiesiog per ilgai buvo stiprūs, laikėsi, nors sirgo depresija. Šia liga dažniau serga tie, kurie ilgai slaugė sunkiai sergančius artimuosius, neįgaliuosius.
Daliai ši liga susijusi su skirtingo pobūdžio darbu: suserga vienišos daugiavaikės mamos, ambicingi verslininkai. Tokiais atvejais asmenys prisiima sau per didelę naštą, tad tai tikrai nėra tinginių liga – depresija yra per stiprių, per daug dirbančių, per didelę naštą ir atsakomybę prisiimančių žmonių liga“, – sako gydytojas psichiatras M.Marcinkevičius.
Jis priduria, jog minėtų neigiamą atspalvį apie depresiją turinčių frazių populiarumui įtaką gali daryti ir tai, kad sunkia ligos forma sergantys žmonės kartais net nesugeba išlipti iš lovos, nusiprausti, pavalgyti. Būtent dėl šių priežasčių depresija ir siejama su tais, kurie neturi darbo ar neturi daug papildomų veiklų. Tačiau tai – depresijos simptomai, kurie jau priverčia susimąstyti apie ligą, o nėra jos priežastis.
Depresija – viena efektyviausiai gydomų ligų
M.Marcinkevičius tikina, jog svarbu paminėti, kad būtent depresija yra viena efektyviausiai ir greičiausiai gydomų ligų iš visų psichikos sutrikimų, jei pagalbos kreipiamasi laiku. Žmogus „ant kojų pastatomas“ dažnu atveju jau po mėnesio. Visgi, jei kreipiamasi į specialistus ligai jau pažengus – gydymas gerokai sunkesnis: reikia daugiau laiko, specialių medikamentų, galbūt net didesnių dozių, neužteka vien psichoterapijos.
„Negydoma depresija taip pat tarsi apauga ir kitomis ligomis – šalia dažnai tenka spręsti ir alkoholizmo problemas. Ir ne tik vyrams, kaip dažnai manoma. Moterims būdingas vadinamasis „slaptasis alkoholizmas“ – jos dažniau linkusios alkoholizmą slėpti: išgerti paslapčia, vakare, o artimieji kartais to net nepastebi. Alkoholis čia naudojamas tarsi medikamentas, kad žmogus jaustųsi ramesnis, linksmesnis, galėtų dirbti, bendrauti.
Šalia alkoholizmo, negydomą depresiją lydi ir kitos problemos: žmogus tampa lėtesnis, nieko nebenori, netenka darbo, gyvenimas tarsi sustoja – tai apsunkina gydymą. Visgi, tokiais atvejais pirma reikia išgydyti depresiją, o kartu dings ir alkoholizmas. Žinoma, tai užima daugiau laiko ir yra sunkiau, tačiau tikrai pagydoma, svarbu diagnozuoti kuo anksčiau“, – pabrėžia gydytojas psichiatras.
Jis taip pat pasidalija, kad sužinojus apie depresijos diagnozę, vis daugiau žmonių reaguoja neperdėtai, normaliai, nes dažniausiai yra kreipiamasi ligai jau gerokai pažengus, o tada – jau ateina suvokimas, kad reikia pagalbos. Ant gydytojo, dėl visuomenėje vyraujančių stigmų žmonės nesikreipia į specialistus taip anksti ir taip dažnai, kaip galbūt vertėtų.
„Pasitaiko atvejų, kada sužinojus diagnozę kyla destruktyvios reakcijos iš paties paciento bei jo artimųjų – tai dažniausiai vyksta dėl klaidingų įsitikinimų ir mitų. Dažnai ateina asmuo su labai bloga savijauta – nemiegojęs, nerimauja, galbūt galvoja apie savižudybę, o iš artimųjų sulaukia tokių komentarų, kaip kad „neik gydytis, tave padarys kvailiu, negalėsi dirbti, neteksi vairuotojo teisių, neik pas psichiatrą“ ar „susiimk, pakeisk požiūrį, išgysi pats“, pagal mitą, kad žmogus pats išsigalvoja sau ligą. Čia tas pats, jei žmogui susilaužius koją būtų sakoma palaukti, nesikreipti į gydytojus, o „susiimti“, atsistoti ir eiti. Taip neturėtų būti“, – aiškina M.Marcinkevičius.
Lietuvių požiūris pamažu keičiasi į gera
Jis priduria, kad įpročius ir įsišaknijusius mitus panaikinti yra labai sunku, nes žmonės tarsi sąmoningai supranta, kad depresija yra gydoma liga, bet pasąmonėje tvyrantys įsitikinimai, atkeliavę iš vyresnių kartų, neleidžia blaiviai mąstyti. Visgi, gydytojas psichiatras pažymi, kad lietuvių tautos požiūris pamažu kinta, žvelgiant į psichikos ligas. Jaunesni žmonės vis dažniau kreipiasi į psichikos sveikatos priežiūros specialistus, mažiau bijo. M.Marcinkevičiaus nuomone, tai lėmė didelės pastangos, įdėtos į visuomenės požiūrio keitimą nepriklausomybės laikotarpiu.
„Mūsų, kaip specialistų, bendruomenė padarė itin daug: kartu su ministerija panaikinome beveik visus su psichikos ligomis susijusius sovietmečiu galiojusius apribojimus darbui, vairavimui ir kt., vykdėme švietėjišką veiklą. Daug darbo įdėjo ir tie žmonės, kurie apie savo išgyvenimus prabilo garsiai, taip paneigdami mitus.
Šaunu, kad nemažai žinomų žmonių prisipažįsta sirgę depresija, o tai taip pat prisideda prie svarbios žinios visuomenėje skleidimo, kad psichikos ligos nėra atstumtųjų ar nevykėlių ligos ir, kad jos pagydomos. Kalbantis su kolegomis užsienyje apie sergančiųjų teises neretai pasidalijame įvairiomis problemomis. Anot jų, Vakaruose depresijos ir kitų psichikos ligų stigmos problemos sprendžiamos jau bene 300 metų, o mes, lietuviai, bandome su jomis kovoti tik 30 metų. Tokiu atveju, galime pasigirti, kad kovoje už sergančiųjų psichikos sutrikimais teises bei destigmatizavimą padarėme iš tiesų nemenką pažangą per tokį trumpą laiką“, – pasakoja gydytojas psichiatras.
Padėtis blogėja
Kaip pasakoja VUL Santaros Klinikų psichiatrijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras, gydytojas psichiatras Edgaras Dlugauskas, praėjusiais metais nerimo ir depresinių sutrikimų skaičius Europoje padidėjo net triskart, o šiemet net du iš penkių suaugusių asmenų teigė patiriantys nerimo ir depresinius simptomus. Ne išimtis ir gydytojai: tarp besirūpinančių COVID-19 pacientais sveikatos priežiūros specialistų nerimo sutrikimų padidėjo iki 25,8 proc., o susijusio streso – net 45 procentais.
Dėl šių priežasčių ilgainiui gali išsivystyti ir depresiniai susirgimai, pasireiškiantys dažniausiai ilgiau nei dvi savaites trunkančiu nuotaikos pablogėjimu – nustoja džiuginti anksčiau malonumą teikdavusi veikla ar įvykiai, būna sunkiau susikaupti ir dirbti, gali sutrikti miegas ir apetitas, pasireiškia nuovargis ir jėgų trūkumas. Kaip pasakoja specialistas, sergant depresija apima beviltiškumo jausmai, aplanko mintys apie savižudybę – jos rizika susidūrus su šia pavojinga liga padidėja net 20 kartų.
„Žmogus nebemato kitos išeities, todėl pagalba ir palaikymas turi būti suteikti nedelsiant. Savižudiškų minčių turintys asmenys apie tai kalba, todėl taip pat svarbu išgirsti, išklausyti, atvirai kalbėti bei, žinoma, reaguoti. Tas pats pastebėjus pirmus depresijos simptomus – liga linkusi atsikartoti, tad pasitarus su gydytoju galima minimaliomis pastangomis grąžinti psichologinę pusiausvyrą. Ligai įsisenėjus, tų pastangų reikės ženkliai daugiau“, – pažymi E.Dlugauskas.
Nežinomi visi veiksniai
Visgi kartais rankos pradeda svirti vos pradėjus gydyti ligą – pastebimi gydymui atsparios depresijos simptomai. Kaip aiškina E.Dlugauskas, gydant depresiją skiriama psichoterapija, antidepresantai ir kitų grupių preparatai, naudojama socialinė pagalba. Daliai žmonių dėl organizmo ypatumų, net skiriant kompleksinį gydymą ir gydymo eigoje dėl nepakankamo efekto keičiant medikamentus ar skiriant jų derinius, nepagerėja. Bėgant laikui, išbandant du ir daugiau antidepresantų, bet vis dar negaunat efekto, konstatuojama gydymui atspari depresija.
„Tokia depresijos forma nustatoma iki trečdalio tarp visų sergančių depresija pacientų. Riziką atsirasti atsparumui gydymui gali didinti pasikartojantys depresijos epizodai, traumuojančios vaikystės patirtys ar nuolat patiriamas stresas. Mokslas dar nežino visų veiksnių, lemiančių depresijos atsiradimą ir visų priežasčių, sukeliančių atsparumą gydymui“, – teigia gydytojas psichiatras.
Svarbu stengtis ir pačiam
Nors padėtis atrodo nepavydėtinai, tačiau E.Dlugauskas ramina, kad išgyti įmanoma. Nustačius gydymui atsparią depresiją, mėginama derinti keletą skirtingų grupių medikamentų, taikyti įvairias psichoterapines priemones, būna rekomenduojama ir elektros impulsų terapija, transkranijinė magnetinė galvos smegenų stimuliacija.
„Kitaip sakant, įgauname vis daugiau „ginklų“ kovoje su depresija. Visgi ligą ypač sunku įveikti be paties žmogaus pastangų – greičiau sveiksta padedantys sau sveikti: bendradarbiauja su gydytoju, laikosi rekomendacijų ir dienos režimo, reguliariai mankštinasi ir išryškina pozityvius dalykus, yra mažiau savikritiški. Tikiu, kad taikant šiuolaikines gydymo priemonės, esant žmonių norui, daugeliui galima padėti, o sėkmingi gydymo atvejai dar labiau sustiprina šį tikėjimą. Tai padeda matyti šviesesnę ateitį ir perteikti tai žmogui“, – džiaugiasi specialistas.
Jis akcentuoja, kad būtina kuo greičiau kreiptis į specialistus – gydymo sėkmės galimybė padidėja, kai veiksmų imamasi iškart pastebėjus jau pirmuosius ligos požymius.
„Nekalbant apie „dramblį kambaryje“ jis nedingsta. Ignoruodami sunkumus, su kuriais susiduria sergantys depresija, nepadedame jiems ir kaip tik dar labiau izoliuojame juos nuo visuomenės, draugų, artimųjų, jie negauna reikiamos pagalbos ir taip didinamas jų beviltiškumo jausmas. Aplinkinių paskatinti kreiptis pagalbos, pacientai greičiau jos sulauktų ir grįžtų į įprastinį gyvenimą“, – teigia E.Dlugauskas.
Viską suversdavo paauglystei
Maištingas paauglys – tokią etiketę nuolat nelaimingam, mokyklos vengiančiam ir gerų santykių su artimaisiais bei draugais nesugebančiam išlaikyti Dovydui klijuodavo aplinkiniai. Tuomet 17-metis jaunuolis ir pats galvodavo, kad jo niekas nesupranta, visi prieš jį nusistatę, tačiau padėtis nuolat prastėjo.
„Kasdienybė buvo keista. Racionaliu protu suprasdavau, kad viskas gerai, nėra dėl ko jaudintis, tačiau dangus kažkodėl griūva. Vos atsikėlus iš lovos iškart jausdavau suirzimą ir stengdavausi imtis veiklos, kuri atitrauktų nuo šios būsenos, nesvarbu, ar tai būtų serialai, kompiuteris, ar knyga“, – atvirauja Dovydas.
Dėl visko nepatenkinto paauglio kelias iš namų vis rečiau driekdavosi iki mokyklos – jis neprisiversdavo lankyti pamokų, pašlijo ir santykiai su mokytojais, o užuovėją rasdavo tik bendraminčių kompanijoje. Visgi skirtumai ryškėjo ir čia – nuolat varginęs nerimas peraugo į fizinius negalavimus: skrandžio ir galvos skausmus. Taip pat siaurėjo ir draugų ratas, galiausiai vaikinas bendravo vos su trimis žmonėmis.
„Pirma – chaosas galvoje ir tik kur kas vėliau pradedi suprasti, kad kažkas negerai“, – tuometinę realybę apibūdina pašnekovas.
Išgelbėjo smalsumas
Apie tai, kad gali sirgti depresija, Dovydas suprato visiškai atsitiktinai – vienoje tinklalaidėje jis išgirdo depresijos požymius ir suprato, kad panašumų – išties nemažai. Vis dėlto, nors ir būdamas smalsus ir sužinodamas vis daugiau apie savo ligą, jis galvojo, kad tai nieko rimto – tiesiog jo asmenybės bruožai ir nedrįso žengti pro specialistų duris. Visgi kreiptis į psichoterapeutus jį galiausiai privertė mama.
„Galima sakyti, nuvedė mane už rankos, nes nebegalėjo kęsti mano „mažesnio gyvenimo“, kaip jį vadindavo. Tai iškart davė naudos – jau pirmo apsilankymo metu man paskyrė vaistus, pamažu gerėjo, nes specialistė mokėjo nuraminti, kartodavo, kad tai ne pasaulio pabaiga“, – pasakoja vaikinas.
Jam tuomet buvo nustatyta sunki depresija, kurią patiria vos 1–2 procentai žmonių – pacientai dažnai negali net pajudėti, kartais net nustoja valgyti, visiškai prarandamas darbingumas, jiems sunku net nusiprausti. Nors psichoterapeutės kabinete buvo jaučiamas progresas, tačiau jau greitai prireikė ir psichiatro pagalbos. Jaunuolis nuo savo problemų pabėgti bandė ir keliaudamas: iš pradžių ilgesniam laikui išvykus į Prancūziją, o vėliau – į Angliją, jam pagerėjo, tačiau teigiamas efektas greitai baigdavosi. Nuolatinė niūri būsena versdavo nustoti vartoti vaistus, o nepasiduoti ragindavo tik smalsumas.
„Kad sužinotum, ar bus geriau, turi sulaukti rytojaus. Man to užteko, buvo įdomu, kas bus toliau. Sugrįžti prie gydymo paskatindavo ir noras geriau gyventi – jokios romantikos tokioje kasdienybėje“, – atvirauja pašnekovas.
Išbandė tuziną skirtingų vaistų
Ilgainiui Dovydas susidūrė su nepavydėtina padėtimi – netiko nei vieni, nei kiti vaistai: nuo vienų miegodavo per mažai, nuo kitų – per daug, sutriko lytinė funkcija. Galiausiai jis išbandė net tuziną skirtingų vaistų, o išsigelbėjimu tapo gydytojos jam pasiūlyta kitokia vaistų kombinacija.
„Galima sakyti, kad manimi besirūpinusios psichiatrės kompetencija ir rūpestis man padėjo susitvarkyti gyvenimą. O pati liga mane išmokė juo džiaugtis – kiekviena normalia diena, kai tau neskauda, nenori mirti, kai gali atsikelti iš lovos, džiaugtis vėju, saule ar lietumi. Man dabar 28-eri ir esu laimingiausias per visą savo gyvenimą“, – atvirauja jaunuolis.
Pats praėjęs sunkų kelią, jis ragina vos pajutus depresijos simptomus iškart kreiptis į specialistus. Ypač kai tai jau nebėra stigma, o su psichologinėmis problemomis susiduriama gana dažnai – Lietuvoje depresija serga daugiau kaip 40 tūkst. žmonių, didelė jų dalis nedirba, tampa neįgaliais ar nusižudo.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad pradžioje pripažinti ligą yra išties sunku – žmonės negalvoja, kad jiems taip gali nutikti. Deja, tik kur kas vėliau pradedi nebijoti apie tai kalbėti“, – sako Dovydas ir ragina nedelsti. Juk tik laiku ištiesta ranka jam dabar padeda turėti visavertį gyvenimą.
Mitas Nr. 1: depresija yra tinginystė
Tai vienas plačiausiai paplitusių stereotipų, kuris, pasak Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro Lauryno Bukelskio, turi savitą, nors ir koreguotiną, logiką. Juk vienas pagrindinių depresijos simptomų – energijos, motyvacijos stoka, skundžiamasi, kad nebėra noro, jėgų eiti į darbą, mokytis ar užsiimti kita veikla. Toks elgesys kitiems gali atrodyti kaip tinginystė, tačiau už to slypi kur kas rimtesnės bėdos.
„Skirtingai nei paprasčiausiai tingint, sergant depresija žmogus kenčia, nes nebenori ir nebeturi jėgų užsiimti veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Jis dėl motyvacijos trūkumo kaltina save, net gali prašytis atleidžiamas iš darbo, klausdamas kam jis, „toks nevykėlis, išvis reikalingas darbdaviui“, – skirtumus tarp depresijos ir tinginystės aiškina gydytojas psichiatras.
L.Bukelskis pabrėžia, kad ši liga trikdo žmogaus funkcionavimą, turi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei ir didina savižudybės riziką. Depresija yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, o Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad vienas iš keturių žmonių bent kartą gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimų.
Mitas Nr. 2: sergant depresija negalėsiu susirasti darbo
Tai dar vienas visuomenėje gajus mitas, kad į psichiatrus besikreipiantys žmonės dėl įvairių įrašų, apribojimų ir registrų turės problemų susirandant darbą. Kaip aiškina L.Bukelskis, dalis nuogąstavimų, deja, yra tikri – vis dar lieka sričių, kuriose ši liga gali trukdyti įsidarbinti.
Visgi esantys apribojimai yra aiškiai žinomi, išvardinti teisės aktuose, jie daugiausia liečia siauras kategorijas – teisėjus, prokurorus, advokatus ir statutinius pareigūnus. Tiesa, šiuo metu aktyviai siekiama panaikinti kliūtis ir šiems darbuotojas gydytis oficialiai. Tačiau dauguma kalbų apie depresijos sukeliamas problemas įsidarbinant – nemalonus praeities palikimas, kurį sustiprina nepatikrinta žmonių ar internetinėse platybėse skleidžiama informacija.
„Nėra jokių slaptų registrų, „baltų“ ar kitokių bilietų. Viena didžiausių baimių, kad gydytojas psichiatras apie ligą praneš darbdaviui, taip pat yra netiesa. Griežtai nustatyta, kad duomenis apie sveikatą galima teikti tik gydymo įstaigai, kurioje žmogus registruotas, taip pat pagal užklausimą – policijai ir teismams. Jokie savavališki duomenų siuntimai darbdaviui, skambinimai ar bet koks kitoks informacijos teikimas nesusijusiems asmenims nėra leidžiamas. Jei žmogus neleidžia, informacijos apie sveikatą negalima teikti net, tarkime, vyro žmonai ar vaikams. Tad išties nėra ko bijoti ir būtina pradėti rūpinti savo sveikata kuo anksčiau“, – ragina specialistas.
Mitas Nr. 3: depresiją galima išsigydyti pačiam
Sklaidydamas šį mitą L.Bukelskis akcentuoja, kad depresija yra klinikinė būsena, kurią diagnozuoja medikai. Vieni iš simptomų: bloga nuotaika, energijos stoka, niūri ir pesimistinė ateities vizija, sutrikęs miegas, pakitęs apetitas, sulėtėjęs mąstymas ir kalba, susilpnėjusi atmintis.
„Vis dėlto, depresijos diagnozė nebūtinai reiškia, kad bus taikomas medikamentinis gydymas – jis priklauso nuo to, kokio sunkumo liga nustatoma. Jei tai lengva depresijos forma, rekomenduojama tik psichoterapija. Aišku, vėliau gydymą palengvina, kad žinodamas diagnozę pacientas ima pažinti savo ligą, nuspėti prasidedantį ligos atkrytį. Padarius tai laiku, bus aišku, kada stabtelėti, išvažiuoti pailsėti, gal suaktyvinti sportą, kai kuriems užtenka žolinių preparatų, vizitų pas psichoterapeutą“, – įvardija gydytojas psichiatras.
Kaip teigia L.Bukelskis, kiekvienas pacientas turi pats aktyviai dalyvauti sveikimo kelyje, dėti pastangų ieškant išeities iš ligos. Jis akcentuoja, kad gydymas bus tiek efektyvus, kiek bus tiksli diagnozė, tad be medikų pagalbos depresijos įveikti dažniausiai nepavyks. Ypač kai liga gali įsišaknyti, o savigyda – būti apgaulinga. Jis priduria, kad svarbiausia nebijoti ir kuo anksčiau kreiptis į specialistus, nes vėliau gali būti tiesiog per vėlu.
Akcentuoti ligos mastą ir keliamus pavojus padeda ir socialinės iniciatyvos. Viena jų – farmacijos kompanijos „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos ir VšĮ „Vilniaus miesto psichikos centro“ bendra iniciatyva „Susigrąžink gyvenimo spalvas“. Ja siekiama pradėti diskusiją depresijos tema ir skatinti žmones išdrįsti kreiptis pagalbos.
Depresija, kaip ir kitos ligos, yra sėkmingai gydoma. Suteikti žmonėms daugiau tikslingos informacijos apie pačią depresiją, inicijuoti diskusiją visuomenėje ir keisti jos nuomonę apie psichikos ligas – tikslas, vienijantis veikti visus kartu.
Siekiama mažinti depresijos stigmą
Nepaisant to, kad depresija yra tikrai dažna liga, galinti paveikti bet kurį iš mūsų, ji vis dar yra nepakankamai atpažįstama ir gydoma. Farmacijos kompanija „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija ir VšĮ „Vilniaus miesto psichikos centru“, rudenį pasitiko su išskirtine kampanija „Susigrąžink gyvenimo spalvas“, kurios pagrindiniai tikslai – pradėti diskusiją depresijos tema, keisti nusistovėjusius stereotipus ir skatinti žmones nebijoti bei išdrįsti kreiptis pagalbos.
Kompanijos „Janssen“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Rima Stabrauskienė įvardija, kad net 1 iš 4 žmonių per gyvenimą susiduria su psichikos sveikatos problemomis, o tarp jų – ir depresija.
„Depresija gali būti labai arti mūsų pačių ar mūsų artimųjų, o šios ligos poveikis asmeniniams santykiams, darbo rezultatams bei bendrai fizinei sveikatai dažniausiai būna stiprus. Aplinkinių žmonių, darbdavių ar net šeimos požiūris į depresiją yra esminis faktorius, dėl ko šimtmečiais psichikos sveikatos ligų buvo ne tik bijoma – jos buvo laikomos ir asmenine nesėkme bei gėda. Todėl daugelis depresija sergančių žmonių bijo savo šeimos, draugų vertinimo, vengia sveikatos priežiūros specialistų sprendimo, yra nelinkę niekam atskleisti savo būklės, jau nekalbant apie profesionalios pagalbos paiešką“, – sako R.Stabrauskienė.
Ji priduria, kad bendros visų pastangos pradėti pokalbį apie depresiją, suteikti daugiau žinių, kaip ją įveikti, paneigti depresiją lydinčius mitus, kad ši liga yra tinginystė ar paprastas liūdesys, gali padėti sumažinti stigmą ir paskatinti žmones kreiptis profesionalios pagalbos.
Svarbu kreiptis pagalbos
Tam pritaria ir vieno iš kampanijos partnerių – Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos – vadovas Vaidotas Nikžentaitis, sakydamas, jog ši kampanija yra ypač svarbi sergančiųjų artimiesiems, nes, susirgus vienam iš šeimos narių, net ir artimiausias žmogus dažnai nežino, ko griebtis ir kaip padėti sergančiam.
Anot jo, čia vienu iš esminių veiksnių tampa tikslios informacijos apie ligos valdymą stoka, todėl informacijos sklaida ir visuomenės švietimas įvairiomis priemonėmis yra būtinas.
„Dažnai manoma, kad depresiją sunku įveikti ir kad ši liga lydės žmogų visą likusį gyvenimą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad, siekiant kovoti su depresija, yra reikalingas nuolatinis ryšio palaikymas, bendravimas, gydymo prieinamumas ir kita reikalinga įvairiapusė psichosocialinė pagalba“, – sako V.Nikžentaitis.
Jis priduria, kad depresija yra pagydoma arba suvaldoma liga, todėl būtina laiku kreiptis į specialistus. Bendrijos vadovas paaiškina, jog ilgai užsitęsusi negydoma sunkios formos depresija gali virsti tam tikra asmens negalios forma – psichikos sutrikimais, kuriuos gydyti ir valdyti gali tekti visą likusį gyvenimą. Jis pabrėžia, kad kraštutiniais atvejais gali kilti ir savižudybės rizika.
