Diagnozė ir gydymas
Esate prislėgtos nuotaikos, ateitį matote niūrią, juodą.
Dingo domėjimasis įprastais dalykais ar pomėgiais.
Pasireiškia miego, seksualinio potraukio sutrikimai.
Tapo sunkiau atlikti kasdienes užduotis, susikaupti.
Pasireiškia silpnumas, energijos trūkumas.
Jei jums pasireiškė čia aprašyti depresijos požymiai ir tai tęsiasi bent dvi savaites, raginame nedelsti ir apsilankyti pas šeimos gydytoją arba gydytoją psichiatrą – jie įvertins jūsų simptomus, nustatys, dėl kokios ligos jie kyla, ir pasiūlys geriausią gydymą.
Depresija, kaip ir daugelis kitų ligų (ne tik psichikos), diagnozuojama po išsamaus gydytojo pokalbio su pacientu, atlikus reikiamus tyrimus. Depresija kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Jei jaučiate aprašytus simptomus ir tai tęsiasi bent dvi savaites, labai tikėtina, kad jūsų būklę apibūdintų terminas „depresijos sindromas“, t. y. depresijai būdingų simptomų rinkinys. Vis dėlto tai dar nėra diagnozė – ją turi nustatyti gydytojas.
Depresija gydoma vaistais ir (arba) psichoterapija. Įvairių vaistų depresijai gydyti skyrimas ir vartojimas koordinuojamas glaudžiai bendradarbiaujant pacientui ir gydytojui. Gydant siekiama remisijos, t. y. kad depresijos simptomai išnyktų ir pacientas visiškai pasveiktų.
Vis dėlto būna ir taip, kad nei vieni vaistai nepadeda arba ligonis netoleruoja jų šalutinio poveikio. Tokia būklė, kuri nepasiduoda gydymui vaistais, vadinama gydymui atsparia depresija.
Psichodinaminė psichoterapija. Ši terapija orientuota į psichologines emocinių kančių šaknis. Pagrindiniai jos bruožai yra savirefleksija ir savityra, o psichoterapeuto ir paciento santykiai pasitelkiami kaip langas į probleminius santykių modelius paciento gyvenime. Jos tikslas yra ne tik palengvinti akivaizdžiausius simptomus, bet ir padėti žmogui gyventi sveikiau.
Kognityvinė elgesio terapija. Ji skirta mintims, jausmams ir elgesiui, kurie turi įtakos jūsų nuotaikai, atpažinti. Ši terapija moko pakeisti iškreiptus ar neigiamus mąstymo modelius, ugdo jūsų gebėjimus teigiamai reaguoti į gyvenimo iššūkius, padeda elgtis teigiamai, net jei turite neigiamų minčių ir emocijų. Ši terapija gali būti naudinga, sergant gydymui atsparia depresija.
Tarpasmeninė psichoterapija. Ši psichoterapija orientuota į santykių problemas, kurios gali prisidėti prie jūsų depresijos.
Šeimos, porų terapija. Šio tipo terapija į konsultacijas įtraukia šeimos narius, jūsų sutuoktinį ar partnerį. Kai santykiuose mažiau streso, tai gali padėti gydant depresiją.
Grupinė psichoterapija. Šio tipo konsultacijose, kurios gali būti ir psichodinaminės, ir kognityvinės, dalyvauja grupė depresija sergančių žmonių ir psichoterapeutas.
Jeigu vaistai ir psichoterapija neveikia, pasikalbėkite su gydytoju psichiatru apie papildomas gydymo galimybes: elektroimpulsinę terapiją, transkranijinę magnetinę stimuliaciją ir kt.
Laikykitės savo gydymo plano.
Nepraleiskite numatytų susitikimų su gydytoju.
Nusiteikite, kad prireiks laiko, kol savijauta pagerės.
Net jei jaučiatės gerai, toliau vartokite vaistus. Jei nustosite juos vartoti, depresijos simptomai gali atsinaujinti ir jums gali pasireikšti abstinencija, t. y. staigaus vaisto nutraukimo simptomai. Jei šalutinis vaistų poveikis kelia problemų, pasitarkite su gydytoju.
Atsisakykite alkoholio.
Daugelis depresija sergančių žmonių vartoja per daug alkoholio. Ilgainiui alkoholis pagilina depresiją ir apsunkina gydymą. Jei negalite savarankiškai jo atsisakyti, pasitarkite su gydytoju.
Praktikuokite streso įveikos būdus.
Problemos darbe ar santykiuose gali prisidėti prie didesnio streso, o tai sustiprina ir depresijos simptomus.
Vertinkite kokybišką miegą.
Prastas miegas gali neigiamai veikti savijautą ir sustiprinti depresiją. Tiek miego trukmė, tiek jo kokybė gali turėti įtakos jūsų nuotaikai, energijos lygiui, gebėjimui susikaupti ir atsparumui stresui. Jei turite miego sutrikimų, stenkitės pagerinti miego įpročius arba paprašykite gydytojo ar psichikos sveikatos specialisto patarimo.
Reguliariai mankštinkitės.
Fiziniai pratimai turi tiesioginį poveikį nuotaikai. Net tokia veikla kaip darbas sode ar vaikščiojimas gali sumažinti stresą, pagerinti miegą ir palengvinti depresijos simptomus.
Nesitenkinkite gydymu, kuris jums tik iš dalies veiksmingas arba kuris sukelia nepakeliamą šalutinį poveikį. Bendradarbiaukite su savo gydytoju psichiatru ar kitais psichikos sveikatos specialistais, kol rasite geriausią gydymo būdą, nors ir užtruks išbandyti naujus metodus.
